2026 m. liepos 29 d. Lietuva neturėjo atskiros migracijos kategorijos, oficialiai vadinamos skaitmeninio klajoklio viza. Todėl ES pilietis, JAV įmonės darbuotojas ir savarankiškai dirbantis trečiosios šalies pilietis negali vadovautis viena bendra „nomado“ procedūra. Teisinis kelias priklauso nuo pilietybės, tikslių buvimo datų, darbo santykio, klientų ar darbdavio vietos ir jau turimo statuso.
Teisė atvykti, teisė gyventi, teisė dirbti, mokesčių rezidavimas ir socialinis draudimas yra penki atskiri klausimai. Išsprendus vieną, kiti savaime neišsisprendžia. Šis straipsnis yra oficialiais šaltiniais paremtas sprendimo žemėlapis, o ne individuali teisinė ar mokesčių konsultacija.
Teisinė ir mokesčių pastaba: informacija tikrinta 2026 m. liepos 29 d. Nelaikykite jos leidimu atvykti, gyventi, dirbti ar nemokėti mokesčių. Savo atvejį patikrinkite MIGRIS, Migracijos departamente bei VMI, o sudėtingu atveju – su kvalifikuotu specialistu.
Skaitmeninio klajoklio viza Lietuvoje: nuo ko pradėti?
| Jūsų situacija | Pirmasis teisinis pagrindas | Ką dar reikia išsiaiškinti |
|---|---|---|
| ES pilietis iki 3 mėnesių | Laisvas judėjimas su galiojančiu pasu ar tapatybės kortele | Darbo formą, mokesčius, socialinį draudimą ir darbdavio leidimą |
| ES pilietis ilgiau kaip 3 mėnesius | Laisvas judėjimas ir teisės gyventi registravimas Lietuvoje | Darbuotojo, savarankiškai dirbančio, studento ar pakankamai lėšų turinčio asmens įrodymus |
| EEE ar Šveicarijos pilietis | Susijusi laisvo judėjimo tvarka | Tikslų Lietuvos dokumentą bei procedūrą MIGRIS sistemoje |
| Bevizės trečiosios šalies pilietis | Trumpas buvimas Šengene, paprastai 90 dienų per 180 | Ar planuojama veikla teisėta, kiek Šengeno dienų jau panaudota ir koks pagrindas ilgesniam buvimui |
| Trečiosios šalies pilietis, kuriam reikia vizos | Šengeno viza tinkamam trumpam vizitui | Vizito tikslą, teisę dirbti ir dokumentus ilgesniam buvimui |
| Trečiosios šalies pilietis ilgiau kaip 90 dienų | Konkretus nacionalinės vizos arba leidimo gyventi pagrindas | Atitiktį sąlygoms, prašymo vietą, darbą, mokesčius ir draudimą |
Kodėl teigiame, kad atskiros skaitmeninio klajoklio vizos nėra?
Migracijos departamentas ir MIGRIS paslaugas skirsto pagal įstatyme nustatytus pagrindus. Oficialioje sistemoje yra darbo, aukštos kvalifikacijos, studijų, šeimos, startuolio steigėjo, tyrėjo, įmonės veiklos ir kitų konkrečių situacijų keliai. 2025 m. Migracijos metraštyje sprendimai taip pat skaičiuojami pagal šiuos pagrindus. Atskiros kategorijos, kuriai pakaktų užsienyje gaunamų nuotolinių pajamų, ten nėra.
Dėl to formuluojame tiksliai: nėra atskiros oficialiai taip pavadintos skaitmeninio klajoklio vizos. Tai nereiškia, kad kiekvienas nuotolinis darbuotojas privalo išvykti. Vieni turi laisvo judėjimo teisę, kiti gali atitikti jau egzistuojantį leidimo pagrindą. Populiarus gyvenimo būdo pavadinimas teisinės kategorijos nesukuria.
ES piliečiams: laisvas judėjimas ir registracija po trijų mėnesių
ES pilietis gali persikelti į kitą ES valstybę gyventi, dirbti, mokytis, ieškoti darbo ar išeiti į pensiją. Pirmus tris mėnesius pagrindinis dokumentas paprastai yra galiojanti tapatybės kortelė arba pasas. Atostogaujančiam ES piliečiui Lietuva nereikalauja deklaruoti teisės gyventi, jei jis išvyksta iki trijų mėnesių.
Ilgesniam laikui gali reikėti registruoti teisę gyventi. Dokumentai priklauso nuo statuso: darbuotojas pateikia darbo įrodymą, savarankiškai dirbantis – veiklos įrodymą, o studentui ar ekonomiškai neaktyviam asmeniui paprastai reikia sveikatos draudimo bei pakankamų lėšų. Prašymą reikia pildyti pagal tuo metu galiojančias MIGRIS instrukcijas.
Laisvas judėjimas nepanaikina mokesčių ir socialinio draudimo. Dirbant Lietuvoje kitos ES šalies darbdaviui gali reikėti A1 pažymos ar kito koordinavimo vertinimo. Savarankiška veikla taip pat gali sukurti registracijos ir mokesčių pareigų Lietuvoje.
EEE ir Šveicarijos piliečiai: panaši tvarka, bet tikrinkite dokumento rūšį
Lietuvos relokacijos informacijoje Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos piliečiai priskiriami tai pačiai praktinei trumpesnio bei ilgesnio buvimo grupei. Visų šių valstybių teisiniai instrumentai nėra visiškai tapatūs ES pilietybei, todėl MIGRIS pasirinkite būtent savo pilietybę ir pagal ją pateiktą procedūrą.
Jei naudojatės laisvo judėjimo keliu, skaitmeninio klajoklio vizos ieškoti nereikia. Reikia tinkamai sutvarkyti teisės gyventi registraciją, sveikatos apsaugą, darbo statusą ir mokesčius.
Trečiųjų šalių piliečiams: 90 dienų per 180 taisyklė galioja visam Šengenui
Vienų valstybių piliečiams trumpam vizitui reikia Šengeno vizos, kitų – ne. Dažniausia riba yra 90 dienų per bet kurį slenkantį 180 dienų laikotarpį visoje Šengeno erdvėje. Dienos Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ar kitoje Šengeno šalyje sudedamos. Europos Komisija turi oficialią trumpalaikio buvimo skaičiuoklę, tačiau konkrečioje vizoje gali būti nustatytas trumpesnis laikas.
Atvykstant gali reikėti pagrįsti kelionės tikslą, gyvenimo sąlygas ir lėšas, turėti galiojantį kelionės dokumentą bei vizą, jei ji privaloma. Straipsnio tikrinimo dieną ES atvykimo ir išvykimo sistema EES jau veikė. ETIAS pradžia planuojama paskutinį 2026 m. ketvirtį, tačiau tiksli data dar nebuvo paskelbta. Kol oficiali sistema nepradėjo veikti, nemokėkite neoficialiems „ETIAS tarpininkams“.
Šengeno viza ar bevizis režimas savaime nesuteikia teisės dirbti
Tai svarbiausias viso gido skirtumas. Viza arba bevizis režimas atsako, ar galite kirsti sieną ir būti nustatytą laiką nurodytu tikslu. Tai dar nėra automatinis leidimas dirbti.
Migracijos departamentas paskelbė, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. daug trečiųjų šalių piliečių, atvykusių beviziu režimu, su Šengeno ar nacionaline viza arba kitos valstybės leidimu gyventi, nebegali dirbti Lietuvoje be Lietuvoje išduoto leidimo laikinai gyventi. Numatyta konkrečių išimčių: tam tikri komandiruoti darbuotojai, ribotos su sutartimis susijusios užduotys, akredituoti žurnalistai, tyrėjai ir kai kurios kitos grupės.
Nuotolinis darbuotojas gali būti užsienio įmonės darbuotojas, individualią veiklą vykdantis paslaugų teikėjas, įmonės vadovas ar akcininkas. Šios situacijos teisiškai nevienodos. Nemanykite, kad užsienio sąskaita ar darbdavys padaro darbą „nematomą“. Savo modelį aprašykite Migracijos departamentui raštu arba kreipkitės į Lietuvos migracijos teisininką.
Nacionalinė D viza nėra universalus nuotolinio darbuotojo produktas
Lietuvos nacionalinė viza skirta konkrečioms aplinkybėms, o ne bet kuriam žmogui, norinčiam metus pagyventi ir dirbti internetu. 2023 m. pasikeitus tvarkai, kelios grupės, anksčiau naudojusios nacionalines vizas, buvo nukreiptos į leidimus laikinai gyventi. Nacionalinės vizos pagrindai apima aiškiai apibrėžtas situacijas, pavyzdžiui, tam tikrą sezoninį darbą, komandiravimą, akredituotą žurnalistiką ar kitus sąraše esančius ilgalaikius tikslus.
Užsienio darbo sutartis, pakankamos lėšos ir draudimas yra galimi dokumentai, bet vien jų neužtenka teisiniam pagrindui sukurti. MIGRIS sistemoje rinkitės tik tą tikslą, kuris tiksliai atitinka jūsų situaciją. Jei tinkamo pasirinkimo nėra, reikia konsultacijos, o ne „artimiausio“ langelio.
Leidimas laikinai gyventi: svarbus pagrindas, ne gyvenimo būdo pavadinimas
Trečiosios šalies piliečiui ilgesniam buvimui dažnai reikia Lietuvos leidimo gyventi. Oficialūs pagrindai apima tinkamą darbą, aukštos kvalifikacijos darbą, studijas, mokslinius tyrimus, šeimos susijungimą, startuolio steigimą ir tam tikrus įmonės ar teisėtos veiklos atvejus. Kiekvienas pagrindas turi savo sąlygas.
Darbas Lietuvos darbdaviui paprastai įtraukia darbdavį ir, priklausomai nuo kelio, darbo rinkos bei atlygio reikalavimus. Reikalavimus atitinkantis startuolis nėra tas pats kaip užsienio konsultacinės veiklos tęsimas. Vien įmonės įsteigimas taip pat negarantuoja asmens teisės gyventi. Lietuvos e. rezidento statusas suteikia prieigą prie dalies skaitmeninių paslaugų, bet savaime nesuteikia teisės fiziškai gyventi Lietuvoje.
Mokesčių rezidavimas: 183 dienos nėra vienintelė riba
Valstybinė mokesčių inspekcija asmenį laiko nuolatiniu Lietuvos gyventoju pajamų mokesčio tikslais, jei tenkinamas bent vienas įstatymo kriterijus. Tai gali būti nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje, Lietuvoje esantis didesnis asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų centras, 183 ar daugiau dienų per kalendorinius metus arba 280 ar daugiau dienų per dvejus iš eilės einančius metus, kai bent vienais iš jų Lietuvoje praleidžiama 90 ar daugiau dienų.
Vadinasi, taisyklė „mažiau nei 183 dienos – Lietuvoje mokesčių nėra“ yra klaidingai supaprastinta. Rezidento statusas gali atsirasti ir dėl interesų bei gyvenamosios vietos, o dviejose valstybėse susidariusią rezidenciją gali spręsti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Nenuolatinis gyventojas irgi gali turėti pareigų dėl Lietuvos šaltinio pajamų ar per nuolatinę bazę vykdomos veiklos.
Veskite tikslų atvykimo bei išvykimo kalendorių. Tuomet su specialistu įvertinkite atlyginimą, individualią veiklą, įmonės valdymą, PVM, darbo užmokesčio apskaitą, sutartį ir socialinį draudimą. Dienų lentelė yra faktinis įrodymas, bet ne galutinė mokesčių išvada.
Darbdavys taip pat turi patvirtinti darbą iš Lietuvos
Imigracijos statusas priklauso darbuotojui, tačiau rizikų kyla ir įmonei. Darbas iš kitos valstybės gali paveikti darbo užmokesčio mokesčius, socialinį draudimą, draudimo apsaugą, asmens duomenų tvarkymą, klientų sutartis ir įmonės mokestinį buvimą. Žodinio vadovo „viskas gerai“ gali neužtekti.
Prieš kelionę raštu suderinkite:
- valstybę ir tikslias datas, kuriomis leidžiama dirbti;
- ar sprendimą patvirtino HR, darbo užmokesčio, mokesčių, saugumo ir klientų komandos;
- kokį adresą ir kontaktą nelaimės atveju reikia pateikti;
- ar įrangai, VPN ir konfidencialiems duomenims taikomi vietos ribojimai;
- kas apmoka konsultaciją, registraciją, draudimą ar netikėtą prievolę.
Saugi sprendimų seka prieš dirbant iš Lietuvos
- Nustatykite pilietybę ir turimą statusą. Įvertinkite ir dvigubą pilietybę, ES šeimos nario teises ar Šengeno leidimą gyventi.
- Tiksliai aprašykite veiklą. Darbuotojas, rangovas, individualią veiklą vykdantis asmuo ir įmonės vadovas nėra tas pats.
- Nurodykite konkrečias datas. Suskaičiuokite visas Šengeno dienas ir abiejų metų Lietuvos mokesčių kriterijus.
- Raskite oficialų migracijos pagrindą. Pradėkite nuo MIGRIS, o ne komercinio vizų perpardavėjo.
- Gaukite darbdavio ar klientų patvirtinimą. Aptarkite mokesčius, socialinį draudimą, konfidencialumą ir sutartis.
- Mokesčius tikrinkite prieš ribą. VMI ar konsultanto klauskite apie rezidavimą, pajamų šaltinį, sutartį ir deklaravimą.
- Būstą rezervuokite tik turėdami realų teisinį kelią. Nuomos sutartis neišsprendžia migracijos problemos.
Oficialūs šaltiniai ir atnaujinimo data
Informacija tikrinta 2026 m. liepos 29 d. Remtasi Migracijos departamento portalu, jo paaiškinimu apie nuo 2024 m. liepos pasikeitusias darbo taisykles,nacionalinių vizų tvarkos santrauka ir 2025 m. Migracijos metraščiu. ES taisyklės tikrintos portale „Jūsų Europa“:gyvenimo kitoje ES šalyje teisės, Europos Komisijos Šengeno vizų politika,90/180 dienų skaičiuokle ir EES bei ETIAS būkle. Mokesčių kriterijai – iš VMI rezidavimo paaiškinimo ir galiojančių dvigubo apmokestinimo sutarčių sąrašo. Migracijos ir mokesčių taisyklės gali keistis, todėl prieš sprendimą šaltinius tikrinkite iš naujo.
Kai teisinis kelias aiškus, rinkitės praktišką bazę
„Sparta coHome“ Kauno centre siūlo privačius, darbui pritaikytus kambarius nuo vieno iki dvylikos mėnesių. Peržiūrėkite kambarius,viešai skelbiamas kainas ir susisiekite dėl užimtumo. Migracijos ar mokesčių konsultacijų neteikiame.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Lietuva turi skaitmeninio klajoklio vizą 2026 m.?
2026 m. liepos 29 d. oficialioje Lietuvos migracijos sistemoje nebuvo atskiro pagrindo, pavadinto skaitmeninio klajoklio viza. Reikia naudotis tuo keliu, kuris atitinka pilietybę, buvimo trukmę ir tikrąjį veiklos pagrindą: ES laisvu judėjimu, Šengeno trumpu vizitu arba konkrečiu nacionalinės vizos ar leidimo gyventi pagrindu.
Ar ES pilietis gali nuotoliniu būdu dirbti iš Lietuvos?
ES piliečiams taikoma laisvo judėjimo teisė, todėl jie gali dirbti ar vykdyti savarankišką veiklą kitoje ES valstybėje. Pirmus tris mėnesius paprastai pakanka galiojančio paso ar tapatybės kortelės, o ilgesniam buvimui gali reikėti registruoti teisę gyventi. Mokesčiai ir socialinis draudimas tikrinami atskirai.
Ar trečiosios šalies pilietis gali dirbti nuotoliniu būdu su turistine ar Šengeno viza?
To daryti automatiškai manyti negalima. Šengeno viza ar bevizis režimas pirmiausia nustato atvykimo bei buvimo sąlygas, bet savaime nesuteikia teisės dirbti. Nuo 2024 m. liepos Lietuva sugriežtino daugelio trečiųjų šalių piliečių darbo taisykles, todėl užsienio darbdavio ar individualios veiklos atvejį reikia raštu derinti su Migracijos departamentu arba teisininku.
Kiek laiko beviziu režimu galima būti Lietuvoje?
Įprasta Šengeno taisyklė – ne daugiau kaip 90 dienų per bet kurį slenkantį 180 dienų laikotarpį visoje Šengeno erdvėje. Tai nėra 90 dienų Lietuvoje ir dar 90 kitur. Atsakymą gali keisti pilietybė, paso rūšis, vizos įrašas, ankstesnės kelionės ar turimas leidimas gyventi.
Ar užsienio pajamų pakanka leidimui gyventi Lietuvoje?
Vien užsienyje gaunamos nuotolinės pajamos oficialiame sąraše nėra atskiras skaitmeninio klajoklio pagrindas. Leidimai gyventi išduodami pagal konkrečias sąlygas, pavyzdžiui, tinkamą darbą, aukštą kvalifikaciją, studijas, šeimą, startuolį ar tam tikrus teisėtos veiklos atvejus.
Ar po 183 dienų tampama Lietuvos mokesčių rezidentu?
183 dienos – svarbus, bet ne vienintelis kriterijus. Vertinama ir nuolatinė gyvenamoji vieta, asmeninių, socialinių bei ekonominių interesų centras, taip pat 280 dienų per dvejus iš eilės einančius kalendorinius metus taisyklė, kai bent vienais iš jų Lietuvoje praleidžiama 90 ar daugiau dienų. Dvigubo apmokestinimo sutartis gali pakeisti galutinį vertinimą.
Kur kreiptis dėl nuotolinio darbo Lietuvoje?
Migracijos klausimus tikrinkite MIGRIS ir Migracijos departamente, mokesčius – VMI, o socialinį draudimą – „Sodroje“ arba su tarpvalstybiniu specialistu. Darbo vietą turi patvirtinti ir darbdavys. Jei nuo atsakymo priklauso pajamos ar teisė gyventi, verta kreiptis į Lietuvos migracijos bei mokesčių konsultantą.